Downshifting (LT)

Ką šiame rašinyje apžvelgiame, angliškai vadinasi “downshifting”, tai, tam tikra prasme, ir yra sąmoningas asmens pasirinkimas gyvenime įjungti “žemesnę pavarą”. Neretai jis tampa pereinamuoju etapu, vėliau vedančiu prie radikalesnių gyvensenos pokyčių, kuriuos trumpai panagrinėsime paminėsime straipsnio pabaigoje.

Šiais metais užsienio specializuotoje spaudoje gana garsiai nuskambėjo vienos didžiausių pasaulyje investicinių bendrovių PIMCO vadovo Mohamed El-Erian atsistatydinimas, kurį nulėmė, kaip jis pats paaiškino savo tinklaraštyje, jo 10 metų dukters pateiktas 22 punktų sąrašas – jame buvo išvardinta tai, ką tėtis praleido jos gyvenime dėl darbo. Kas galėtų tokį, iš pažiūros sėkmės viršūnę pasiekusį vadovą priversti imtis tokio radikalaus pokyčio?

Turime daugiau laisvo laiko, tačiau esame labiau užimti

Galima manyti, kad poreikis iš naujo rasti balansą tarp darbo ir laiko po jo kyla dėl šiems laikams aktualios ir gana kurioziškos problematikos – viena vertus mes mažiau dirbame nei kad dirbdavo mūsų tėvai, modernizacija leidžia mažiau laiko praleisti besirūpinant namais, šeimos augina mažiau vaikų, o vidutinė gyvenimo trukmė yra pailgėjusi. Kita vertus, esame labiau užimti nei bet kada anksčiau. Kodėl? Šiandien santykinai didelę laiko dalį po darbo praleidžiame žiūrėdami televiziją, skaitydami internete, o likusį “laisvą” laiką skiriame, taip vadinamoms “laisvalaikio pareigoms”, kurios užima tą laiką, kurį anksčiau skirdavome religinėms tradicijoms, bendruomenės veiklai. Laisvalaikis nebėra laisvas laikas, o jis skiriamas toms pareigoms įgyvendinti: palaikyti fizinę formą, susitikti su žmonėmis, su kuriais jaučiame pareigą palaikyti socialinius ryšius, dalyvauti renginiuose, pildyti kitų mums keliamus lūkesčius. Ir toks gyvenimo būdas, kuriame darbas užima didžiąją laiko dalį, o laiką po jo dar atima pareigų vykdymas, patinka ne visiems. Mūsų subjektyvaus ryšio su mūsų gyvenimu, šeima, maistu, mus supančia aplinka aspektas yra vienas pamatinių downshiftingo aspektų, kitas – pabrėžiama balanso svarba. Balanso tarp darbinės veiklos, asmeninio gyvenimo, dvasiniam ugdymui skiriamo laiko, šeimos, fizinės gerovės ir socialinių gyvenimo aspektų. Downshifteriai siekia gyvenimo, kuriame būtų daugiau aistros, prasmės, tikslo, visavertiškumo ir to atnešamos laimės. Tokio gyvenimo, į kurį atsigręžus netektų gailėtis.

Tokie asmenys ryžtasi pokyčiui?

Nors viduje kirbantį jausmą, kad su jų gyvenimais kažkas yra negerai, matyt, turi daugelis daugiau nei vidutiniškai dirbančių, pastebima, kad downshifingo pokyčio kelią pasirinkę paprastai gali būti priskirti vienam iš dviejų asmenų tipų. Pirmai grupei būtų galima priskirti tuos asmenis, kurie iki įgyvendindami pokytį jau kurį laiką būna kėlę klausimus apie gyvenimo prasmę – sau privačiai, arba garsiai atsiverdami artimiesiems. Antrąją grupę sudaro asmenys, gyvenime patyrę ryškesnį sukrėtimą. Demografinių požymių, kurie leistų spręsti, kad asmuo yra linkęs jungti savo gyvenime žemesnę pavarą neišskiriama, tai ir jauni, ir gyvenimo patirties sukaupę asmenys, kurie gali dirbti tiek vadovaujantį, tiek samdomą darbą. Tačiau juos vienija suvokimas, kad besaikis vaikymasis pinigų ir materialių daiktų kainuoja per brangiai jiems patiems ar jų šeimoms. Jie taip pat prisiima atsakomybę už situaciją ir vietoje to, kad skųstųsi esama situacija ir kaltintų valdžią, santvarką ar darbdavius ir pokyčio tikėtųsi iš jų, jie patys imasi veiksmų. Paprastai tariant, jie darbe jungia žemesnę pavarą, kad kitose – jų sprendimu vertingesnėse srityse – galėtų įjungti aukštesnę. Pažvelgus su humoru, tai puikiai iliustruoja žymios amerikiečių aktorės ir rašytojo Lily Tomlin citata: “Žiurkių lenktynių trūkumas yra tas, kad net jei tu jas laimi, vis tiek lieki žiurke”.

Ar tai reiškia, kad turiu nedirbti?

Ne, pasirinkimas gyvenime įjungti “žemesnę pavarą” gyvenime nereiškia būtinybės išeiti iš darbo. Tačiau pabrėžiama būtinybė užtikrinti, kad užimtumas darbe atlaisvintų vietą vertingoms veikloms po darbo. Tai gali būti pasiekiama atliekant tiek radikalesnius, tiek lengviau įgyvendinamus pokyčius dėl užimtumo darbe. Pavyzdžiui, jei darbo specifika leidžia, rinktis darbe dirbti mažiau darbo valandų, arba rinktis mažiau atsakomybių reikalaujančią pareigybę esamoje darbovietėje. Radikalesnės išeitys yra keisti darbą į tą, kuris teiktų daugiau pasitenkinimo ar imtis laisvai samdomo darbo, kurį galėtumėte dirbti neišeidami iš namų. Pabrėžiama, kad darbui skiriamo laiko sumažinimas yra pirmas ir svarbiausias žingsnis pradedant šį gyvenimo pokytį.

Skirtingai nuo downshiftingo , kur pasirinkimas atliekamas sąmoningai, verta pastebėti, kad tie, kurie palieka darbą nepasirengę ar dėl netikėtai susiklosčiusių aplinkybių, paprastai išskiria trijų rūšių sunkumus, su kuriais jie susiduria. Pirma, emociniai sunkumai: pakilų jausmą, kad nereikia eiti į darbą, gana greitai pakeičia prasmės apskritai pradėti dieną paieškos, tenka susidurti su žlugdančiomis nesėkmėmis, kuomet nepasiseka praeiti siekiamos pozicijų darbo atrankų, stipriai kenčia savivertė, o neužpildytas laikas ima slinkti netikėtai ilgai. Antra, prie sienos ima remti finansinės problemos: persiorientavimas prie naujų sąlygų nevyksta taip greit, kaip sueina mėnesinių įmokų terminai, valstybės parama netekus darbo yra itin ribota ir neleidžia jaustis komfortabiliai, tad ironiškai laisvė nuo darbo tampa itin brangi. Trečia, tai nepadeda karjerai, kur tradiciškai yra vertinama kryptis vertikaliai aukštyn, o tokios pertraukos sąlygoja papildomas pastabas atrankų specialisto užrašuose.

Downshifteriai pastebi, kad pasiryžimas imtis pokyčių nusistovėjusiame darbo ritme, nebūtinai jo atsisakyme, atradimas kitų vertybių, padeda jiems užčiuopti tai, kas be kita ko išlaisvina jų aistrą ne tik gyvenimui, o taip pat ir darbui. O tai savaime, net to tikslingai nesiekiant, augina produktyvumą, tad ir uždirbamus pinigus.

Downshiftingas ir pinigai

Šiuolaikinė vartotojiška kultūra, kurioje mes gyvename, visais kanalais į mus besibraunanti reklama, sukuria užburtą ratą, kuomet norėdami įgyti daugiau ar brangesnių daiktų, mes turime be paliovos dirbti, kad uždirbtume pakankamai pinigų gyventi su tokiais poreikiais. Downshiftingas šį vartojimo ratą apsuka į priešingą pusę ir teigia, kad gyvenant paprasčiau mums reikia mažiau pinigų, todėl galime mažiau dirbti, o atlaisvintą laiką skirti vertingesnėms veikloms. Tad downshiftinant ir tokiu būdu mažinant vartojimą mažesni piniginiai poreikiai tampa natūralia pasekme.

Būtina kraustytis iš miesto?

Jungiant gyvenime žemesnę pavarą nėra būtina keisti gyvenamąją vietą, bent jau tai nėra šio pokyčio tikslas. Tačiau tokie svarstymai gali iškilti, jei gyvenamoji vieta yra pasirinkta dėl per didelės vartotojiškos kultūros įtakos (pvz. madinga, prestižinė vieta), ji nėra būtina savo plotu ar vietos prasme, o yra susijusi su įsipareigojimais bankui, kas skatintų skirti nepageidaujamą laiką darbui tam, kad patenkinti paskolos mokėjimo poreikius, ir kitais panašiais atvejais. Tad nemažai downshifterių renkasi gyvenimą kaime (angl. treechange) ar prie jūros (angl. seachange).

Nuo ko pradėti?

Pageidaujantieji palaikyti šią iniciatyvą, tapti draugiškesni aplinkai darbdaviai gali vadovautis gana paprastais patarimais: rūšiuoti atliekas, darbuotojams tiekti šviežią ir ekologišką maistą, paaukoti nereikalingus baldus ir įrangą labdaros organizacijoms ar tokį poreikį turintiems darbuotojams, dalyvauti labdaros iniciatyvose, rūpintis automobilių parko ekologija ir užtikrinti, kad darbuotojai, vykdami į darbą, vengtų privataus transporto, o vykdami į komandiruotes ekonomiškai ir ekologiškai keliautų, įrengti poilsio ar sporto patalpas darbuotojams, panaudoti bendrovės galią gauti nuolaidas žaliųjų produktų parduotuvėse ir gauta nauda dalintis su darbuotojais.

Papildomai mokymo įstaigos ir darželiai gali pasirūpinti ekologiško daržo įrengimu kieme, suburti auklėtinius, kad šie sugeneruotų nuostabių ir nemokamų minčių, kurias jums galėtų padėti įgyvendinti tėvai.

O kiekvienam individui, kuris norėtų žengti pirmuosius žingsnius savo gyvenime jungiant žemesnę pavarą, pateikiamas toks patarimų sąrašas pasvarstymui:

• Skirti pusdienį darbo savaitėje ir praleisti jį su mylimu žmogumi.
• Maisto gaminimui naudoti tik ekologiškus produktus, nenaudoti pusfabrikačių.
• Atsisakyti kreditinės mokėjimo kortelės, kuri sutiekia galimybę išleisti daugiau pinigų, nei joje yra nuosavų lėšų.
• Atiduoti labdarai nenešiojamus rūbus, nenaudojamus žaislus ir t.t.
• Artėjant progai pasveikint artimuosius, pagaminti ir užrašyti atviruką pačiam.
• Per savaitę atsisakyti bent 3 nebūtinų apsipirkimų.
• Rasti vietą, kur būtų galima augintis natūralias daržoves. Teikiama aibė patarimų, kaip tai galima atlikti mažame plote.
• Reikiamoms pirkti prekėms ar paslaugoms, rinkis smulkius tiekėjus, kuriems tai būtų šeimos verslas.
• Daugiau gyvo bendravimo – išjungti televizorių ir radiją, žaisti stalo žaidimus ir kalbėtis.
• Skirti valandą laiko savaitėje savanoriškai veiklai gyvūnų prieglaudoje, slaugos ligoninėje ar kitai panašiai veiklai.

Downshiftingas apibrėžiamas kaip sąmoningas ir ilgalaikis asmens pasirinkimas savanoriškai gyventi paprastesnį gyvenimą, mažiau dirbti tam, kad laiką galima būtų skirti vertingesniems dalykams gyvenime.

Kuo skiriasi nuo kitų panašių gyvensenos krypčių?

“Žemesnės pavaros” gyvensena daugeliui pasirodys paprasčiau pasiekiama, nei galėtų pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Pavyzdžiui, mama, kuri pradeda dirbti pusę etato vietoje viso tam, kad likusį laiką galėtų praleisti su vaikais, jau žeminasi pavarą savo gyvenime. Lygiai taip, kaip ir į savarankišką gyvenimą išleidę vaikus tėvai nutaria persikelti į pigesnį būstą ir vietoje mokėtos paskolos įmokų ima gyventi iš vieno iš sutuoktinių algos, kitam nebetenkant būtinybės dirbti. Randama nemažai skirtingų pavadinimų iniciatyvų, kurios iš esmės kalba apie tai, kaip supaprastinti gyvenimą. Lyginant su kitais panašaus pobūdžio judėjimais, “žemesnės pavaros” gyvensenoje pokyčiai nėra tokie radikalūs, joje žmonės pakeičia savo gyvenimą tiek, kad galėtų valdyti turimą laiką ir jo praleidimo būdus. Vėliau suvokus, kad geriausi dalykai gyvenime yra tie, kurie nieko nekainuoja, ji tampa tik tarpiniu pokyčiu, toliau vedančiu prie visiško savanoriško paprastumo (angl. voluntary simplicity ) gyvensenos. Joje operuojama vienintele valiuta – laiku, o darbas ir pirkiniai yra atidžiai persvarstomi teikiamo pasitenkinimo aspektu ir vartojami tik tiek, kiek yra būtina jų tiesioginei paskirčiai. Tai taip pat yra sąmoningai atliekamas pokytis, kuriam motyvais gali tapti dvasiniai, politiniai faktoriai, ryšys su šeima.

Žemesnės pavaros gyvenimo kelias gali būti lyginamas su “susimažinimo gyvensena” (angl. downsizing) – nors ir čia yra skiriamas dėmesys ekologijai, kaštų mažinimo krypčiai, visgi reikšmingiausias motyvatorius susimažinant yra laisvo laiko kiekio padidinimas, o fizinė gyvenamoji vieta, politinė aplinka, ryšys su materialiais daiktais nėra tokie svarbūs aspektai.

Tai yra kitaip, nei, pavyzdžiui, anti-vartojimo pasaulėžiūra, kurioje jau yra kvestionuojamos moralinės, politinės ir socialinės vartojimo ir materializmo normos. Arba žaliasis gyvenimo kelias, kuriame svarbus politikos aspektas ir yra siekiama, kad individo įtaka Žemės ekosistemai būtų kuo mažesnė. Ši gyvensena neretai tampa itin brangus pasirinkimas, kadangi pasirinkus gyventi žaliai siūloma nevartoti elektros energijos iš bendrojo skirstymo tinklo ir kliautis atsinaujinančiais energijos šaltiniais, o tokių šeimų gyvenamieji namai tariamai turėtų būti subalansuoti energijos naudojimo efektyvumui, sunaudotų medžiagų perdirbimui.

Įdomus yra “lėtasis judėjimas” ( angl. slow movement ) – jo pasekėjai nesiekia radikalesnių permainų kitose gyvenimo srityse, tačiau sąmoningai sulėtina gyvenimo tempą tam tikrose lėtojo judėjimo srityse, pvz. lėtai keliaujant (angl. slow travel ) neskubant mėgaujamasi kelionėmis, lėtai valgant (angl. slow food) – maistu ir t.t.

Tarptautinė downshiftingo savaitė

Įgyvendinus downshiftingo entuziastės Tracey West iniciatyvą, JAV (paskutinė birželio savaitė) ir Jungtinėje karalystėje (paskutinė balandžio savaitė) specialios downshiftingo savaitės metu vykstančiais renginiais kuo platesniam žmonių ratui siekiama atskleisti, kad didelę įtaką individo gyvenimo kokybei gali turėti net ir smulkūs pokyčiai, norima, kad pageidaujantieji sužinotų nuo ko pradėti žemesnės pavaros gyvenimo pokytį. Parodoma atskiriems individams, vaikams, mokykloms ir darbdaviams, kad dalyviai gali gyventi paprastesnius gyvenimus, kuriuose jie jaustųsi laimingesni, kartu išlikdami draugiškesni ir juos supančiai aplinkai, kad tai turi teigiamą įtaką jų psichinei ir fizinei sveikatos būklei, santykiams su kolegomis, šeima ir draugais.

Stebint kaip sėkmingai Lietuvos įmonėse prigijo ekologijos idėjos, belieka palinkėti, kad kita bendrovių vidinės kultūros raidos banga būtų “žemesnės pavaros” vertybių sklaida, o apie downshiftingo savaitę vertėtų pasvarstyti rimčiau ir platesniame kontekste.